- sapnus
- sapnus sm. žr. sapnas 1: Geras sapnus neįvyksta, bet piktas įvyksta Sch95.
Dictionary of the Lithuanian Language.
sapnus
Look at other dictionaries:
sapnas — sãpnas sm. (4) (ž. gen. sing. sãpnės, loc. sing. sãpnė[je], sapnė̃[je]) K; SD334, H, R, Sut, RtŽ, L, Rtr 1. M miegančiam kylantys vaizdai: Sapnuose pasireiškia arba ankstesnių išgyvenimų pėdsakai, arba organizmo būklė miegant rš. Sapne… … Dictionary of the Lithuanian Language
sapnininkas — 2 sapniniñkas ( inykas M), ė smob. (2) NdŽ, sãpnininkas (1) K, Rtr, NdŽ 1. kas aiškina sapnus: Sapniniñkas, sapnų aiškintojas BŽ526. 2. R, K, L svajotojas, fantazuotojas: Nebūk sapniniñkas, nepliurpk nėkų DūnŽ. A sapniniñkas esi, ka tokius… … Dictionary of the Lithuanian Language
įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… … Dictionary of the Lithuanian Language
baisus — baisùs, baisi̇̀ bdv. Sapnúoti baisiùs sapnùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
baisi — baisùs, baisi̇̀ bdv. Sapnúoti baisiùs sapnùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sapnas — sãpnas dkt. Sapnúoti keistùs sapnùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atsakyti — 1 atsakyti NdŽ 1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė… … Dictionary of the Lithuanian Language
bluzgesys — sm. (3b) ūžesys, dundėjimas, bildesys: Kuliamosios bluzgesỹs iš tolo girdis Ukm. Per sapnus girdėjau ratų blùzgesį Ukm … Dictionary of the Lithuanian Language
gūsis — gū̃sis (vok. Guss) sm. (2) tarpas, šuoras, momentas (instr. pl. ppr. suprieveiksmėjęs): Gūsiais užeina galvos skausmai P.Aviž. Jam tai gū̃siais užeit K. Arkliai traukia gū̃siais (pastraipsniui) KI23. Lytaus gūsis N. Vieną gū̃sį lijo K. Viską… … Dictionary of the Lithuanian Language
išguldinėti — 1. intr. linkti prie žemės, gulti: Gieda, net mẽdžias išguldinėja Arm. ×2. (l. wykładać) tr. aiškinti, dėstyti: Asilas nuvargęs pradėjo murmėti ir išguldinėti jaučiui visas savo nelaimes BM295. Sapnus išguldinėju Ub. Išguldinėjo kortas Ūd.… … Dictionary of the Lithuanian Language
